Apie kalėdines eglutes ir mišką

Jei per Kalėdas norit puošti gyvą kalėdinę eglutę, tačiau baiminatės, kad nusikalsit gamtai ir jai pakenksit, tai galiu padrąsinti, sakydamas, kad ne tik neprisidėsit prie miškų nykimo, bet galbūt ir padėsit efektyvesniam jų ugdymui.

 Nes:

Visų pirma, miškininkai nėra tie žmonės, kurie tik galvoja, kaip daugiau pagaminti medienos ir kuo brangiau ją parduoti: jie taip pat rūpinasi miškų atsodinimu, įveisimu, efektyviu jų ugdymu. Dėl to remdamiesi tam tikrais duomenimis ir stebėjimais yra apskaičiavę, kad norint gauti maksimalią naudą žmogui iš miško, ploto vienete yra būtinas tam tikras medžių skaičius. Konkrečiau, kad liečia eglynus, apytiksliai – vienas medis į 2 kvadratinius metrus yra efektyviausias tankumas miškui. Kiekvienos rūšies medžiui taikomi skirtingi skaičiai, atsižvelgiat į tam tikras jų savybes.

Dėl ko toks skaičius efektyviausias efektyviausias? Tarkim, du medžiai augs labai arti vienas kito: per tam tikrą laiką jie pradės trukdyti vienas kitam užgoždami saulės šviesą, dėl mažo ploto iškryps, “nesubręs” pagal potencialias savo galimybes, arba, tiesiog, užaugs kuris nors vienas, o kitas liks “neūžauga”. Žodžiu, vistiek, geriausiu atveju, bent jau vienas medelis bus pasmerktas nepilnaverčiam “gyvenimui”.Kad dar būtų aiškiau, paaiškinsiu kodėl gali taip nutikti:

Sodindami medžius, miškininkai neatmeta tikimybės, kad dalis jų gali neprigyti, tad mišką įveisia kur kas tankiau nei reikėtų. Po kelių metų, jau matydami realius rezultatus, gali nuspręsti, kurie medžiai “tvirtai įleido šaknis”, trukdys vienas kitam ar tiesiog neturi galimybių išgyventi. Be to, negalima pamiršti ir gamtos dėsnių: kaip ir visi kiti gyvi organizmai, medžiai taip pat  sugeba daugintis natūraliu būdu – vėjas išbarstydamas sėklas išplečia medžių populiaciją vis didesnėje teritorijoje. Šaunu, bet kartais dėl to medžiai atsiduria ne visai ten, kur reikėtų: pakelių grioviuose, nederlingoje žemėje, kito tipo miške, pievose ir t.t.  Tai taip pat kriterijus sprendžiant, kurie medeliai taps Kalėdų puošmenomis.

Būtent  remiantis minėtais dalykais,  miškininkai prieš Kalėdas atrenka medelius, kurie atspindės šventinę nuotaiką. Neatsižvelgiant į eglučių grožį, nekirsdami visko iš eilės išrenka tas, kurios vienaip ar kitaip neišgyventų ar tiesiog neatneštų galimos naudos.

Antra, būtina paminėti ir apsukrius žmones, kurie jau gerokai iš anksto planuoja apie pasipelnymą iš senos tradicijos. Tiksliau, kai kurie žmonės nenaudinguose žemės plotuose įveisia “mini medelynus”, kuriuose per kelerius metus išaugina daug eglučių ir jas pardavinėja prieš Kalėdas. Na, o jei esat  “ekofanas” ir manot, kad vis dėl to minėti dalykai labai stipriai niokoja gamtą, ar tiesiog nesinori po švenčių semti krūvos spyglių, visada galima pasipuošti eglės ar pušies šaką. Svarbu, kad namai  kvepėtų tikra žaluma, o ne iš prekybos centrų parsinešta plastmase.

Kalėdinių eglučių prekyba: ką rinktis - gyvą, ar dirbtinę?

Šalies medelynai jau pradėjo pirkėjams siūlyti kalėdines eglutes. Urėdijų medelynų vadovai teigia, jog kainos - panašios, kaip ir praėjusiais metais. Nors per 2010-ųjų Kalėdas daugelis didžiųjų prekybos tinklų gyrėsi kelių dešimčių tūkstančių dirbtinių eglučių pardavimais, urėdijų atstovai vienbalsiai rekomenduoja rinktis gyvus spygliuočius.
„Gyvų eglių paklausa nemažėja, nors girdime apie dirbtinių eglučių bumą ir pastebime, kad, pavyzdžiui, įstaigos mėgsta jomis puoštis. Taip paprasčiau – kai gyvos pradeda byrėti, mesti spyglius, būna daugiau vargo, - pasakojo Kretingos miškų urėdijos medelyno viršininkas Leonardas Balčikonis. - Užtat dirbtinės – palyginti nepigios.“
Vilniaus miškų urėdijos medelyno viršininkė Renata Konstantinavičienė teigė, jog šiame medelyne vieno metro eglutė kainuoja apie 10 litų. Tačiau Vilniaus medelynas tik dalį retesnių rūšių eglių augina plantacijose, o kitas gauna iš girininkų. Pastarieji nukerta spygliuočius miške, tose vietose, kur jie trukdo kitiems medžiams, elektros linijoms, auga grioviuose.
Kalėdinių eglučių kainos nesikeičia: nuo 10 iki 200 litų
Taigi Vilniaus miškų urėdijos medelyne daugiausia – paprastųjų eglių, kiek mažiau – sidabrinių.
„Parduodame apie 1000 kirstų eglučių, gal dar kokius kelis šimtus augančių vazonuose. Pastarųjų spygliuočių paklausa ir pardavimai auga,“ - teigė R. Konstantinavičienė.
Mažų miestelių žmonės renkasi paprastas, miestiečiai – įmantresnes egles
Kretingos miškų urėdijos medelyne vidutinio dydžio eglutės kaina – keliolika litų. Kiek brangesnės - retesnės rūšies arba vazonėliuose pasodintos eglutės.
„Kokių eglučių labiau pageidauja žmonės? Čia jau skonio reikalas. Vieniems nė už ką neįsiūlysi sidabrinės eglės, kitiems – labai gražu. Vis dėlto, pagrindinė prekė – tai ta paprasčiausia žalia eglutė. Neprigijo, bent jau Kretingoje, tie iš Europos vežami normandiniai kieniai. Jų ir kaina aukštesnė – juk atvežti. Kieniai neva ilgiau išlaiko spyglius, tačiau, kol juos atveža, tai ir pradeda byrėt. O mūsų eglutės – tiesiai iš miško, nukirstas praktiškai jau kitą dieną pardavinėjame,“ - pasakojo L. Balčikonis.

Kokią kalėdinę eglutę puošite savo namuose?
Gyvą
37% (1001)
Dirbtinę
36,7% (993)
Pasipuošiu eglės šaka
13,6% (369)
Nepuošiu namų Kalėdoms
12,7% (345)
Atsakymai: 2733

Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkė Rima Žebrauskaitė teigė, jog intensyviausia eglučių prekyba vyksta gruodžio mėnesį. Jų kaina prasideda nuo 10 ir gali siekti iki 100 litų. Tokios sumos prašoma už minėtuosius kienius bei 2-3 metrų aukščio sidabrines egles.
„Žmonės dažniausiai renkasi mažesnes eglutes vazonėliuose arba didesnes kirstas egles. Pas mus dažniausiai atvyksta tie, kurie eglutes puošia jau gruodžio pradžioje ir renkasi ne tradicines paprastas, o įdomesnes, - pasakojo R. Žebrauskaitė. - Per sezoną parduodame apie 3000 eglių. Tiesą sakant, praėjusiais metais tikėjomės, kad žmonės vargiai pirks, nes juk visiems stigo pinigų. Tačiau šventės lieka šventėmis ir pardavimai buvo geri.“
Po šalnų greičiau meta spyglius
Kretingos miškų urėdijos medelyno viršininkas atskleidė, jog miškininkai bijo stipresnių šalnų. Mat pašalę eglės negali ilgai išsilaikyti, kai kurių spygliai ima byrėti po kelių dienų. Įsigijus kirstą eglutę, vyras pataria ją merkti į vandenį ir statyti kuo toliau nuo radiatorių. Tuomet medelis turėtų išsilaikyti ilgiau ir sulaukti Kalėdų.
„Praėję metai buvo sunkūs: iš anksto gi neprisikirsi, o kai reikia kirst – sniego iki kelių,“ - prisimena Kretingos miškų urėdijos medelyno vadovas. Vyras skaičiuoja, jog kasmet parduodama apie pora tūkstančių eglučių. Dar šiek tiek nuperka ir į didesnius miestus veža verslininkai.
Raudondvario medelyno viršininkė džiaugėsi, jog nemažai pirkėjų renkasi eglutes vazonėliuose. „Žmonės tikisi, kad kokį mėnesį galės pasidžiaugti medeliu, o tie, kas turi vietos, vėliau persodina jas lauke. Manau, kad kokiems 40 proc. tai pavyksta. Smagu, kai atvažiuoja žmonės, kurie per eilę metų turi prisisodinę visą gojelį eglučių,“ - pasakojo R. Žebrauskaitė.
Kaip ir kur laikyti eglutę?
Tačiau neretam pirkėjui eglutės lauke neprigyja. Medelyno viršininkės nuomone, taip gali nutikti dėl to, kad eglutė laikoma per šiltoje ir per sausoje patalpoje. Spygliuotis tai „supranta“ kaip pavasarį, gali sužaliuoti, leisti ūglius. Vėliau išnešus į lauką viskas nušąla ir nudžiūsta. Sėkmingiau sekasi tiems, kurie eglutę pastato koridoriuje, verandoje, kokioje nors šaltesnėje bei drėgnesnėje aplinkoje.
„Na o tarp kirstinių medelių geriausiai laikosi kieniai bei sidabrinės eglės. Pastarųjų spygliai net ir nudžiūvę nenukrenta. Geriausia medelius merkti į šaltą vandenį arba įstatyti į drėgną smėlį. Dekoratyvinės eglės tokiu būdu drąsiai išsilaiko gerą mėnesį. Na, o su paprastom – visko gali atsitikti,“ - aiškino R. Žebrauskaitė.
Keltų kainas – bet negalima
JAV neseniai buvo susiginčyta dėl šviežiai nukirstų eglučių mokesčio. Prezidento Obamos administracija jau buvo patvirtinusi 15 centų mokestį eglučių augintojams ir importuotojams už kiekvieną medelį. Tačiau nepraėjus nei parai paskelbta, jog respublikonų „grinčais“ išvadinta prezidento komanda tokį sprendimą atšaukė. Lietuvos urėdijų darbuotojai taip pat nesuvokia tokio mokesčio prasmės. Lietuvoje iš tokio verslo retas gauna solidesnio pelno.
 Anksčiau, gal tarybiniais laikais, taip sakydavo – jei neperki, tai išsaugoji medį. Bet tada nebuvo jokių eglių plantacijų. Dabar eglučių auginimas – tas pats, kas javų auginimas: gal ir javų nevalgom, kad išsaugotume juos?
„Toks verslas – ne aukso kasyklos. Patys pastebime. Todėl tarpininkus paremiame, suteikiame nuolaidų, tegu tik pardavinėja. O parduoti – sunku, žmonėms vis dar atrodo, kad ta eglė - brangi,“ - teigė Kretingos miškų urėdijos medelyno viršininkas L. Balčikonis.
Vyras prisipažįsta, jog jei tik galėtų – kilsteltų eglaičių kainas. Tačiau privatūs miškų savininkai, kiti medelynai bei smulkūs verslininkai, prekiaujantys gyvomis eglutėmis, priverčia konkuruoti. O konkurencija kartais vyksta nesąžiningais metodais...
„Būna žmonių, kurie stabteli prie miško – prisikerta, o vėliau labai pigiai parduoda. Ir nebūtinai iš savo miško,“ - atsidūsta medelyno viršininkas.
Vilniaus miškų urėdijos medelynas verslininkams eglučių neparduoda, nors, viršininkės teigimu, „poreikis būtų didžiulis.“
„Su didmenininkais neprasidedame, nes tiesiog neturime tokio eglių kiekio. O žmonėms – visad užtenka,“ - teigė R. Konstantinavičienė
Moteris tikino, jog girinkijos eglutes nukerta ir atveža pagal sudaryta grafiką. Taip elgiamasi todėl, kad medžiai būtų tik ką šviežiai nukirsti ir eglutės neatkeliautų vienu metu.
Prekyba eglutėmis – miškininkų pareiga ir žiemos užsiėmimas
Didesnės kainos, anot Kretingos medelynui vadovaujančio L. Balčikonio, šiek tiek kompensuotų prieš pat šventes miškininkų dalijama labdarą – eglių šakas. Jas taip pat reikia suruošti, atvežti. Tai kainuoja.
Kretingos miškų urėdijos medelynas eglutes augina plantacijose. Vidutinei 1,5 – 2 metrų eglutei užaugti prireikia 10-ies metų. Per tą laiką medelį reikia iš pradžių apginti nuo visokių piktžolių, vėliau – genėti.
Kad eglučių prekyba – labiau graži pareiga, nei verslas pritaria ir Kauno miškų urėdijos Raudondvario medelyno viršininkė Rima Žebrauskaitė.
„Eglutės užima didelį plotą ir praktiškai jas auginame todėl, kad žiemos laikotarpiu medelyne mažiau darbų. Norime, kad darbuotojai turėtų užsiėmimą, be to, atliekame tokią, sakykime, miškininkų priedermę. Auginame, kad jų nekirstų iš miško,“ - teigė moteris.
Raudondvario medelynas daugiausia prekiauja įvairiais sodinukais, todėl itin daug teritorijos užsodinti eglėmis nėra galimybės. Moters teigimu, pigiausia, 10 litų kainuojanti pusės metro aukščio eglutė auga 6-7 metus. Todėl didmeninine prekyba medelynas neužsiima.
Gyva eglutė namuose tausoja gamtą labiau nei dirbtinė
Nors medelynai iš eglučių auginimo bei pardavinėjimo nesulaukia didesnio pelno, Kretingos medelyno viršininkas L. Balčikonis nesuvokia raginimų rinktis dirbtines eglutes ir neva taip tausoti mišką. „Anksčiau, gal tarybiniais laikais, taip sakydavo – jei neperki, tai išsaugoji medį. Bet tada nebuvo jokių eglių plantacijų. Dabar eglučių auginimas – tas pats, kas javų auginimas: gal ir javų nevalgom, kad išsaugotume juos? Man tai – kažkas panašaus,“ - juokėsi vyras.
Medelyno viršininkas mano, jog į plastiką pakuojamos dirbtinės eglutės gamtai kenkia labiau, nes tikrai ne visos šios atliekos yra perdirbamos. Dirbtinės eglutės anksčiau ar vėliau vis tiek tampa ilgai yrančio plastiko atliekomis.
Gyvos kalėdinės eglės ekologiškesnės nei dirbtinės
„Jei žmogus savo miške, pabrėžiu – savo, nuvažiuoja kartu su vaikais, nusikerta tą eglutę ir tai tampa tokia gražia tradicija – nematau nieko blogo,“ - svarstė medelyno viršininkas.
Raudondvario medelyno vadovė taip pat mano, kad tradicija puošti žalią gyvą eglutę ar šaką yra graži. „Visai nenorėčiau kokios dirbtinės senos apdulkėjusios šakos ištraukti iš kampo, papuošti ir įsivaizduoti, kad čia šventinis atributas. Tie, kas įsivaizduoja, kad tokiu būdu labai saugo gamtą, manau, klysta,“ - tvirtino R. Žebrauskaitė.
„Girininkijos kerta tik tas eglutes, kurios anskčiau ar vėliau būtų sunaikintos. O mes sodiname irgi tik tai, kas lieka nuo sodmenų, skirtų veisti miškui. Jei nebūtų tos gyvų eglučių paklausos tai ir sodmenis, ir nukirstas eglutes tektų išmesti. Nežinau, ar kam nuo to geriau?“ - retoriškai klausė Vilniaus miškų urėdijos medelyno viršininkė.

Gyvos kalėdinės eglės ekologiškesnės nei dirbtinės

Iš pirmo žvilgsnio masinis eglių kirtimas prieš Kalėdas ir Naujuosius metus neigiamai atsiliepia ekologijai. Tačiau, JAV mokslininkų nuomone, dirbtinės žaliosios gražuolės dar daug didesnę žalą padaro aplinkai.
Kaip aiškina ekologai, visos dirbtinės elgės gaminamos iš plastiko - polivinilchlorido, į kurio sudėtį gali įeiti pavojingų toksinų, pavyzdžiui, švino. Maža to, kaip rodo JAV prekybos departamento duomenys, apie 80 proc. dirbtinių eglių JAV rinkoje gaminama Kinijoje, kur pagrindinis energijos šaltinis yra deginama anglis, laikoma "nešvariausiu" energijos šaltiniu.
Ekologijos požiūriu, pastebi amerikiečių mokslininkai, dirbtiniai medžiai yra pranašesni už gyvuosius tik tada, jeigu naudojami ne mažiau kaip dešimt kalėdinių sezonų. Tačiau, kaip rodo praktika, šios sąlygos paprastai niekad nesilaikoma.
"Vidutiniškai plastikinė eglė laikoma penkerius šešerius metus, o vėliau išmetama. Be to, jai būtinas specialus utilizavimas, nes pats plastikas nesiskaido", - pažymi Niujorko ekologinės organizacijos "Apsaugokim gamtą" direktorius.
Тokios pačios nuomonės yra ir Lietuvos miškininkai, kurie sakė, kad gyva eglutė namuosė pranašesnė visais atžvilgiais.
Pasak jo, "bet kuri ekologinė organizacija ir kiekvienas mokslininkas jums pasakys, kad šventėms būtina pasirūpinti gyva egle, o ne dirbtine. Apie tai net nediskutuojama. Šia tema diskutuoja tik dirbtinių eglių pardavėjai".

Kaip išsirinkti kalėdinę eglutę?

Medžio šviežumą galima patikrinti nulaužus mažą šakelę. Jei ji lūžta lengvai ir traška, vadinasi, eglė sausa ir buvo nupjauta dar prieš mėnesį iki švenčių, arba jai pakenkė staigūs temperatūros svyravimai. Šviežios eglės šakos elastingos, ir nulaužti jas sunku.

Kamienas turi būti ne plonesnis kaip 6 cm, plonas kamienas — ligos požymis.

 Patrynus spyglius, pirštai tampa lipnūs, juntamas šviežias spyglių kvapas. Jeigu spygliai sausi ir bekvapiai, vadinasi, medelis sušalęs.

 Medelį lengvai pasiūbavus, spygliai neturėtų byrėti. Atkreipkite dėmesį, ar medžio kirtimo žymės yra šviežios.

Beto, tikra gyva eglutė ekologiškiau negu dirbtinė, juk gyvos eglutės augdamos vykdo aktyvią fotosintezę, kuri padeda iš atmosferos pašalinti anglies dioksidą. Taip pat, nevertėtų galvoti, kad perkant gyvą eglutę - prisidedam prie miškų naikinimo, šiais laikas, nieks miškų nekerta - gyvos eglutės auginamos ne miškuose, o specialiuose medelynuose būtent žiemos šventėms.